išmėčioti — vksm. Knỹgos bùvo išmėčiotos po vi̇̀są kam̃barį … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
antmėčioti — (ž.) tr. užmėčioti: Ant ežių reik šakų antmėčioti, kad vištos nekastum KlvrŽ. mėčioti; antmėčioti; apmėčioti; atmėčioti; įmėčioti; išmėčioti; numėčioti; pamėčioti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apmėčioti — tr. 1. mėčiojant pridengti, apmėtyti: Apmėčiok daigus žabais, kad vištos nelįstų Rm. 2. audinio, drabužio pakraščius apsiūti, kad nebrigztų: Iš pradžių gizelis tik apmėčioti ir ardyti tegauna Brs. 3. refl. tr. atidavinėti: Apsimėčiojau skolas –… … Dictionary of the Lithuanian Language
atmėčioti — 1. tr. mėčioti iki kurios nors vietos, mėčiojant pasiekti, atmėtyti: Atmėčio[ja] kulkas ir į Skuodą, nors frontas, sako, Liepojo[je] Šts. 2. refl. atsisakinėti: Dabar jie vėl atsimėčioja [nuo savo žodžio, sutarties] Škn. mėčioti; antmėčioti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdarkyti — tr. 1. išdraikyti, išdraskyti, išmėčioti: Gyvoliai išdar̃kė rugių rikes, javus J. Kam tu išdarkeĩ mergelės visus pašalius, t. y. išmėčiojai J. Ko lakstai kap aitvaras plaukais išdarkytais? Švnč. Turėjau pinigo, tai ir išdarkiaũ tai an šio, tai… … Dictionary of the Lithuanian Language
išmesdyti — 1. tr. po truputį išmėčioti, išdrabstyti: Mėšlavežis (mėšlo vežėjas) išmèsdo lauke Šlčn. ×2. žr. išmesdinėti 3: Padėj[o] nepadėj[o], tai ir išmèsdo tau akysna Rod. 3. tr. užarti: Pats Kuoselis rugiam galus išmèsdo Rod … Dictionary of the Lithuanian Language
išprapuldyti — išprapùldyti tr. per kurį laiką išmėčioti, pražudyti: Bežyčydamas išprapùldė šaukštus Snt. puldyti; įpuldyti; išpuldyti; nupuldyti; papuldyti; parpuldyti; prapuldyti; išprapuldyti; užpuldyti … Dictionary of the Lithuanian Language
išsvaidyti — Rtr, BŽ89, NdŽ, KŽ iter. 1 išsviesti. 1. išmėtyti, išmėčioti (ppr. į šalis): Išsvaidyk visus akmenis iš dirvos, kad nebliktum, t. y. išblaškyk J. Aš tą lovą – ant šono, priegalvius į kiemą išsvaidžiau, šiaudus ant lipinės išspardžiau Š. Išdraskė … Dictionary of the Lithuanian Language
išvalkioti — 1 išvalkioti tr. K, Š, NdŽ, KŽ; SD1204 1. pakankamai ilgai valkioti žeme: Tai tie broliai tuojaus tą raganą pririšo prie arklio uodegos ir, išvalkioję po visus laukus, sudraskė BsMtI82. 2. R, N, KI151, Klvr, Mrj valkėmis išlyginti, išakėti (ppr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
mėčioti — mėčioti, ioja, iojo iter. mesti. 1. K mėtyti, svaidyti: Nemėčiok uogų an žemės – traiškos Žlb. Gentys ir bendrai mėčiojo į ugnį meškos ir lūšių nagus, raudodamys ir garbindamys jo karės darbus S.Dauk. Po sodelį vaikščioju, obuolėlius mėčioju (d.) … Dictionary of the Lithuanian Language
